„Jei būčiau žinojęs, būčiau taip ilgai nedelsęs“, – neretai po implantavimo procedūros atsidūsta ne vienas pacientas. Būtent baimė dažnai priverčia delsti kreiptis į odontologą ir ranka ar pusiau sučiauptomis lūpomis slėpti tuščius tarpus tarp dantų.
Delsimas turi savo kainą
34 metų moteris, praradusi krūminį dantį, nesuko galvos dėl jo netekties. Tačiau kai teko ištraukti dar kelis, juolab labiau matomoje vietoje, ji susimąstė dėl protezavimo.
Odontologo konsultacija įnešė sumaišties, ką pasirinkti – išimamą dantų plokštelę ar implantus? Kas svarbiau – graži šypsena ar šeimos poreikiai, kurie iš dalies nukentėtų dėl naujų dantų?
Vis dėlto, implantuojantys gydytojai odontologai spėja, kad žmonės greičiau pravertų klinikos duris, jei pagalvotų ne tik apie estetinę gražios šypsenos pusę. Netekus danties, tuščioje vietoje pradeda tirpti kaulas. Šis procesas būna intensyviausias pirmaisiais metais.
Būtent dėl šios priežasties odontologai ragina nedelsti ir po danties ištraukimo kuo greičiau kreiptis į specialistą dėl protezavimo ar implantavimo. Tuo labiau, kad dabar situaciją gerokai palengvina momentinė implantacija, kuri ypač svarbi netekus priekinių dantų ir gali būti atlikta itin greitai.
CLINIC|DPC vyriausiasis gydytojas Simonas Bankauskas pasakoja: „Netekus daugiau dantų ilgainiui gali pasikeisti veido forma, atsirasti raukšlių, žmogus greičiau sensta. Dantų netektis apsunkina ir maisto kramtymą. Nors po kurio laiko žmogus išmoksta kramtyti ir su turimais dantimis, tačiau paties kramtymo kokybė vis dėlto smarkiai nukenčia. Dažniau nuryjamas blogai sukramtytas maistas galiausiai atsiliepia skrandžiui, dėl to gali kilti itin rimtų susirgimų. Be to, jei danties trūksta ilgesnį laiką, gretimi dantys pasislenka į nesančiovietą, todėl deformuojasi sukandimas. Po kurio laiko, sumanius susigrąžinti gražią šypseną, gali kilti bėdų, pats protezavimo procesas užtrukti ilgiau nei tikėtasi, o ir kaštai išauga.“
Plokštelė ar implantai?
Kita dilema, su kuria susiduria netekusieji dantų, kyla dėl dvejonių, ką geriau pasirinkti – išimamą dantų plokštelę ar implantus. Pastarieji kartais gąsdina didesne kaina, tačiau išbandžiusieji dantų plokštelę vėliau neretai pasigaili.
„Dažnas pacientas pripažįsta, kad geriau iš karto būtų pasirinkęs implantus. Nors iš pirmo žvilgsnio išimami dantų protezai yra pigesni, bet jie sukelia ir daugiau nepatogumų. Tokie protezai susidėvi ir po kurio laiko juos vėl reikia keisti. Be to, prieš dedant išimamus protezus reikia paruošti gretimus dantis – juos reikia šlifuoti. Implantai savo ruožtu ne tik apsaugo nuo tokios nemalonios procedūros, bet ir tarnauja visą likusį gyvenimą. Ne veltui patikimi, sertifikuoti gamintojai jiems suteikia viso gyvenimo garantiją“, – apie išimamų plokštelių ir implantų skirtumus dėsto gyd. S. Bankauskas.
Dirbdami su žmonėmis CLINIC|DPC gydytojai odontologai visada domisi, kas neramina jų pacientus. Tenka išskirti, kad daugeliui dantų plokštelė pirmiausia sukuria nesaugumo jausmą. Žmogus baiminasi, kad kalbant, juokiantis ar valgant ji tiesiog gali iškristi. Kai kurie skundžiasi, kad po plokštele patekę maisto likučiai erzina, sukelia nemalonų burnos kvapą. Valgant plokštelė gali pradėti klibėti, dirginti gleivinę, kartais net pratrinti žaizdas burnoje.
Ant implantų tvirtinami dantų vainikėliai niekuo nenusileidžia natūraliems dantims, todėl net kietą maistą galima kramtyti be baimės. Be to, kramtant ant implantų atkurtiems dantims tenka apkrova kaului, tad šis apsaugomas nuo tolimesnio nykimo. Deja, bet dantų plokštelė šio proceso nepadeda išvengti.
„Iš tiesų dabar dantų netekusiems asmenims nebereikia taip kankintis kaip anksčiau. O ir gydymo metodų bei sistemų yra didesnis ir geresnis pasirinkimas. Kol kas pasaulyje pirmaujantis ir pats efektyviausias dantų atkūrimo metodas yra vadinamasis All-on-4 (liet. „visi ant keturių“). Ši metodika numato galimybę vieno žandikaulio dantis atkurti ant keturių implantų net ir labai sudėtingoje klinikinėje situacijoje. Metodika numato daug daugiau nei apsiribojimą keturiais implantais. Pirma – tai galimybė išvengti bet kokių kaulo priauginimo procedūrų, o tai labai svarbu, nes kaulo priauginimas yra pacientą itin varginantis procesas. Procedūros metu iškart uždedami laikini dantys, kurie puikiausiai atlieka tikrų dantų funkcijas visą gijimo laikotarpį, tad iškart po procedūrų pacientams leidžiama kramtyti”, pasakoja implantuojantis gydytojas.
Paprastai jau po pusės metų pacientas grįžta tam, kad būtų sudėti jau nuolatiniai dantys, kurie niekuo nesiskiria nuo natūralių dantų ir savo išvaizda, tad žmogus nejaučia diskomforto šypsodamasis, bendraudamas. Jis vėl atgauna pasitikėjimą savimi.
Šepetėlio nepakanka
Po dantų implantavimo žmogus džiaugiasi gražia šypsena ir likusios bėdos lieka užmarštyje. Tačiau S. Bankauskas primena, kad atkurtais dantimis būtina rūpintis taip pat kruopščiai kaip ir savais.
Reikia laikytis kasdienės dantų higienos: valyti juos dantų šepetuku, naudoti tarpdančių siūlą ir skalavimo skystį. Rekomenduojama du kartus per metus pasidaryti profesionalią burnos higieną. Po implantavimo pacientas pas odontologą turėtų užsukti kas tris mėnesius, o vėliau – ne rečiau kaip porą kartų per metus.
