Šiuolaikinės dantų implantacijos ir protezavimo procedūros jau pažengė tiek, kad leidžia atkurti visą dantų lanką per parą. Ir vis dėlto dantų atkūrimas šiandien Lietuvoje yra viena nepatogiausių ir labiausiai mitais apaugusių temų.
Apie tai, kodėl mūsų visuomenes požiūris į dantų implantaciją keičiasi daug lėčiau nei odontologijos technologijos žengia į priekį, ir kaip odontologų bendruomenė padeda išsivaduoti savo pacientams iš klasikinės odontologinių procedūrų baimės, – pokalbis su odontologijos klinikų CLINIC|DPC gydytoju odontologu Remigijumi Laurinčiku, kuris atliko per 800 dantų implantacijos procedūrų ir tobulinosi geriausiuose JAV ir Šveicarijos odontologų tobulinimosi kursuose.
Prieš procedūrą – ir gajų mitų paneigimas
Odontologas R. Laurinčikas neslepia, kad darbe dažnai tenka susidurti su pacientų baimėmis, kurias neretai nulemia mitai bei gandai.
„Tenka išgirsti nuogąstavimų, kad implantai pagaminti iš kenksmingų dalelių ir juos organizmas atmeta. Taip pat – kad implantacija – ilga ir varginanti procedūra, o kol implantas prigyja, pacientas turi kankintis be dantų, nors iš tikrųjų ir vieną dantį, ir visą dantų lanką galima atkurti per vieną parą. Pasitelkdama naujausias technologijas odontologija sparčiai žengia į priekį ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje, tačiau neretai mūsų šalyje tuo nelabai tikima“, – pasakoja gydytojas.
„Sakyčiau, kad šiandien implantologijoje svarbios ne tik technologijos, bet ir pacientų požiūris, psichologinis nusiteikimas. Pasirinkau šią profesiją dėl galimybės padėti žmonėms atkurti tai, kas prarasta ir labai svarbu, todėl puikiai suprantu, kiek psichologinių iššūkių gali kelti viskas, kas susiję ir su dantų praradimu, ir su jų atkūrimu. Dėl šios priežasties, manau, kad dirbant šioje srityje labai daug reiškia ne tik kaip atliekama pati procedūra, naudojamų metodų paaiškinimas, bet ir bendravimas su pacientu, pasitikėjimo ryšys. Šiuo požiūriu man idealas yra JAV susiklosčiusi bendravimo kultūra, kurioje pacientas drauge su gydytoju sprendžia tam tikrus klausimus, yra lygiateisis gydymo proceso dalyvis“, – sako R. Laurinčikas, gilinęs žinias Tarptautiniame implantologijos institute JAV.
Daugiau pasitikėjimo suteikia bendravimas su gydytoju
CLINIC|DPC gydytojo nuomone, nugalėti psichologinį diskomfortą ir baimes, susijusias su šypsenos atkūrimu, pacientams pirmiausia turi padėti gydytojai. Todėl ir jis pats visada siekė būti būtent tokios – pacientams dėmesingos – odontologų bendruomenės dalimi.
„Kai karjeros pradžioje norėjau pagilinti žinias ir praktinius įgūdžius, pasirinkti CLINIC|DPC kliniką praktikai paskatino ne tik čia dirbančių gydytojų profesionalumas, bet ir požiūris į pacientą, bendravimo su juo būdas. Sužavėjo ir klinikų interjeras, jaukumas, dėl ko gali pasijusti kaip namuose ir pamiršti visas baimes“, – šypteli R. Laurinčikas.
Pašnekovas priduria, kad šiandien jam įprasta prieš kiekvieną procedūrą su pacientu tiesiog pasikalbėti, atsakyti į visus jo klausimus. „Stengiuosi nukreipti mintis nuo procedūros, primenu, kad visiškai nėra ko bijoti ir kad tikrai neskaudės. Nors atrodo, kad tai – smulkmena. Juk pasakai tai, ką racionaliai daugelis žino, tačiau iš tikrųjų pats bendravimas reiškia ypač daug ir psichologinei, ir fizinei paciento būklei. Beje, po procedūros pacientai patvirtina, kad baimės buvo daugiau nei nemalonių pojūčių ar skausmo“, – dalijasi mintimis gydytojas odontologas.
Ne tik profesionalumo, bet ir žmogiškumo egzaminas
„Manau, kad CLINIC|DPC yra viena iš nedaugelio odontologijos klinikų Lietuvoje, kurioje iš tikrųjų egzistuoja gilios pagarbos klientui kultūra. Tai, man rodos, pirmiausia ateina iš CLINIC|DPC klinikų įkūrėjo Simono Bankausko. Visada žavėjausi ne tik Simono siekiu profesionaliai atlikti savo darbą, išspręsti sudėtingiausias situacijas, bet ir sugebėjimu išlikti pozityviam, maloniai bendrauti su pacientais, kurie ilgainiui tampa beveik bičiuliais. Beje, įdomu tai, kad nuo to laiko, kai čia dirbu, dauguma mano bičiulių tapo ir mano pacientais. Taigi panašu, kad šiame klinikų tinkle egzistuojanti kultūra tikrai padeda sėkmingai išlaikyti pasitikėjimo egzaminą“, – sako R. Laurinčikas.
Pašnekovas pabrėžia, kad bendravimo su pacientu kultūra, supratingumas, pasitikėjimas neateina savaime ar su laiku – tai reikalauja pastangų. „Ir pats įsitikinau, kad vienas sunkiausių dalykų kasdieniame darbe – išeiti po sudėtingos procedūros ir tarsi atversti švarų lapą, pasitikti naują pacientą su šypsena ir nauja emocija, – pasakoja pašnekovas ir priduria, kad šios pastangos tikrai atsiperka. – Pamenu, po procedūros, kuri man atrodė įprastinė, buvo atkurti trys prarasti dantys, pacientė buvo tokia dėkinga, kad apsikabino, dėkojo ir man, ir komandai. Mes, gydytojai, tikrai atsimename tokias akimirkas, nes tai yra labai svarbus ne tik mūsų profesionalumo, bet ir žmogiškumo įvertinimas.“
