Visi norime baltų dantų, jie keičia mūsų išvaizdą ir formuoja nepriekaištingą įvaizdį, o tai leidžia labiau pasitikėti savimi. Tačiau gamta baltus dantis duoda ne visiems, be to, dėl įvairių priežasčių kartais jie dar labiau pagelsta, papilkėja, paruduoja. Kas labiausiai kenkia dantų spalvai ir ar visada akinančiai balti dantys byloja apie nepriekaištingą sveikatą?
Dantų atspalviui įtakos turi genai, maistas, rūkymas, ligos, vartojami medikamentai, emalio storis. Per gyvenimą dantų spalvą gali paveikti daugelis dalykų, suteikdami jiems nelabai gražų geltoną, pilką ar rudą atspalvį. Pasak odontologų, dantų spalvos pokyčiams įtakos turi tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Dantys gali pagelsti dėl prastos higienos, žalingų įpročių, tarkim, rūkymo, o taip pat dėl tam tikrų vaistų vartojimo bei kai kurių lėtinių ligų. „Danties spalvą nulemia ne emalis, o dentinas. Kiečiausia organizmo medžiaga emalis yra skaidrus, jis – tarsi kaukė, uždengianti dentiną, kurį sudaro dauguma tokių pačių medžiagų kaip ir kaulus, bet vis tik dentinas yra minkštesnis už kaulą. Jeigu dentinas iš prigimties yra tamsesnis, tai ir dantukai bus tamsesni. Kaip gamta davė, kokia yra genetika, tokie bus ir dantys, jokių stebuklų nėra“, – teigia CLINIC DPC dantų priežiūros centro gydytoja odontologė Aistė Bingelytė.
Dantų atspalviui įtakos turi genai, maistas, rūkymas, ligos, vartojami medikamentai, emalio storis. Per gyvenimą dantų spalvą gali paveikti daugelis dalykų, suteikdami jiems nelabai gražų geltoną, pilką ar rudą atspalvį. Pasak odontologų, dantų spalvos pokyčiams įtakos turi tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Dantys gali pagelsti dėl prastos higienos, žalingų įpročių, tarkim, rūkymo, o taip pat dėl tam tikrų vaistų vartojimo bei kai kurių lėtinių ligų. „Danties spalvą nulemia ne emalis, o dentinas. Kiečiausia organizmo medžiaga emalis yra skaidrus, jis – tarsi kaukė, uždengianti dentiną, kurį sudaro dauguma tokių pačių medžiagų kaip ir kaulus, bet vis tik dentinas yra minkštesnis už kaulą. Jeigu dentinas iš prigimties yra tamsesnis, tai ir dantukai bus tamsesni. Kaip gamta davė, kokia yra genetika, tokie bus ir dantys, jokių stebuklų nėra“, – teigia CLINIC DPC dantų priežiūros centro gydytoja odontologė Aistė Bingelytė.
Paklausta, ar gali vaiko dantų būklę lemti mamos mityba, įpročiai nėštumo metu, gydytoja sako, kad dantų spalvai tai jokios įtakos neturi, tačiau, jei besilaukiant mamos mityba buvo prasta, vaiko dantys gali būti silpnesni, ne tokie atsparūs kariesui.
Jei savo dantis lyginsite su televizijos ekranuose besišypsančių Holivudo žvaigždžių dantimis, galite nuliūsti, kad jie gerokai gelsvesni. Tačiau nusiminti neverta, nes natūralus sveiko žmogaus danties atspalvis gali būti nuo dramblio kaulo iki tamsesnės – virinto pieno spalvos. Sunerimti reikėtų tik tada, kai dantys tampa neįprastai geltoni, rudi, papilkėja ar net pajuoduoja. „Dantų spalvos nustatymui naudojame „Vita Classical“ spalvų raktą. Pagal šį spalvų raktą dantų spalvos skirstomos į keturias grupes A, B, C, D. Kiekvienai raidei priskiriami ir skaičiai, pavyzdžiui, dantų atspalvis gali būti nuo A 1 iki A 4 arba nuo B 1 iki B 4. Normaliomis laikomos visos natūralios dantų spalvos, priklausančios A spalvų grupei, na dar gali būti ir priklausančios B grupei, o C ir D grupių spalvas paprastai jau lemia kažkokios patologijos“ – sako gydytoja.
Teigiama, kad europiečių dantys dažniausiai būna A2 atspalvio. Jis pakankamai baltas. Pažvelgę į kai kuriuos afrikiečius su pavydu galime pamanyti, kad jų dantys baltesni, bet taip nėra. Specialistų teigimu, daugelio šios etninės grupės atstovų dantys yra vienu tonu tamsesni – dažniausiai A3 atspalvio.
