Kaip taisyklingai prižiūrėti vaiko dantis – jau žinote. Tačiau tai – tikrai dar ne viskas, ką svarbu žinoti apie burnos higieną ir vaiko dantų sveikatą. Neretai nutinka ir taip, kad klausimų kyla jau užvėrus odontologo kabineto duris… Arba namuose, tiesiog „išėjus iš kalbos“. O kadangi dauguma klausimų apie dantukus nėra pirmos skubos reikalas, nejaugi dabar pulsi skambinti… Taigi paklausėme savo skaitytojų, tėvų, kokių klausimų apie vaikų dantukus jiems yra kilę pastaruoju metu. Į juos sutiko atsakyti didžiausio odontologijos klinikų tinklo Lietuvoje CLINIC | DPC gydytoja odontologė Diana Markauskienė.
Mažylis paniškai bijo odontologų. Ką daryti?
Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kodėl jis jų bijo. Paniška baimė negali atsirasti iš niekur. Gal vaikas buvo išgąsdintas pirmo apsilankymo pas odontologą metu. Gal jis bijo ne pačių odontologų, o svetimų žmonių ir svetimos aplinkos. Gal jis bijo skausmo. Gal labai bijo ne pats vaikas, o jo tėvai, ir savo nerimą perduoda jam? Pavyzdžiui, vaiką į kabinetą atveda iš baimės išrasojęs tėtis ar mama, krūpčiojanti nuo kiekvieno odontologo judesio. Išsiaiškinus priežastį galima rasti ir sprendimą, kaip įveikti baimę.
Vaikui taiso dantukus. Ką daryti tėvams – pasilikti kabinete ar išeiti?
Priklauso nuo paties vaiko ir tėvų. Vieniems vaikams tėvų buvimas odontologo kabinete, palaikymas už rankytės, mamos ar tėčio padrąsinantis žodis padeda, kitus tėvai palieka kabinete vienus, taip ugdydami jų drąsą ir savarankiškumą. Visi būdai tinkami, kurie padeda pasiekti tikslą, – sugydyti dantukus.
Kokie veiksniai daro didžiausią įtaką sąkandžio formavimuisi? Vieni teigia, kad tai – paveldima, kiti ragina kuo greičiau atsisakyti čiulptuko…
Sąkandžio formavimąsi lemia tiek vidiniai veiksniai, tai yra genetika, tiek išoriniai: įvairūs žalingi įpročiai (nykščio čiulpimas, ilgalaikis čiuptuko naudojimas, kvėpavimas per burną, per anksti išrauti pieniniai dantys, liežuvio netaisyklinga padėtis ir pan.).
Kodėl kartais tamsėja pieniniai dantukai?
Dantys gali patamsėti nuo apnašų, bet jas galima nesunkiai nuvalyti. Jei nepavyksta nuvalyti namie, galima tai padaryti specialiomis priemonėmis pas burnos higienistą ar odontologą. Dantys taip pat patamsėja, kai išgenda pažeisti ėduonies. Tuomet reikalingas gydymas, plombuojama. O kartais taip nutinka po traumos.
Kada vaikų dantims reikalingi silantai? Ar jie sustabdo jau esamą gedimą, ar saugo nuo naujų?
Silantais rekomenduojama dengti tik neseniai išdygusių nuolatinių krūminių ir prieškrūminių dantų vageles, kad jose neužsilaikytų maisto likučiai ir neatsirastų gedimas. Jei dantys silantais padengti nebuvo ir jau stebimas ėduonies pažeidimas, gydoma plombuojant.
Nuo kada vaikui galima naudoti elektrinį dantų šepetėlį?
Šiuo klausimu yra kelios nuomonės. Vieni teigia, kad elektriniai šepetėliai buvo sukurti neįgaliesiems ir sveiki žmonės turėtų mokėti išsivalyti dantis ranka sukamaisiais judesiais paprastu šepetėliu. Tačiau, kita vertus, jei idealiai išsivalyti dantų paprastu šepetėliu ne visiems pavyksta, kodėl nepasinaudojus elektriniu?
Beje, ne visiems vaikams patinka elektrinio šepetėlio vibracija. Mano nuomone, visi valymo būdai tinkami, jei paskui dantys lieka švarūs.
Ar vaikams reikalinga profesionali dantukų higiena?
Jei tėvai atsakingai valo savo vaikams dantis, keturmečiui ar penkiamečiui pas burnos higienistą vizito galbūt ir neprireiks, tačiau paauglystėje, kai
išdygsta nuolatiniai dantys, profesionali burnos higiena tikrai rekomenduojama.
Ar pieninių dantukų priežiūra skiriasi skirtingais amžiaus tarpsniais?
Skirtingais amžiaus tarpsniais skiriasi tik šepetėlių tipai. Pirmaisiais kūdikio dantukais mama gali pasirūpinti, apsivyniodama pirštą drėgnos marlės atraižėle ir nuvalydama pieno apnašas nuo dantenų ir dantų tiek ryte, tiek prieš naktį. Vėliau galima dantukus valyti specialiu silikoniniu šepetėliu, šepetėliais kramtukais, nuvalančiais dantukus ir pamasažuojančiais dantenas, arba įprastais vaikiškais šepetėliais, tinkamais pagal amžių. Visais amžiaus tarpsniais dantukai turėtų būti valomi ryte ir vakare, o išsivalius juos prieš miegą svarbu nebeužkandžiauti ir nebegerti (nebent vandens).
Gydymo procedūros – tikrai ne pats maloniausias užsiėmimas vaikams. Dažnai jie būna sunerimę, irzlūs. Kaip vaikų odontologams pavyksta suvaldyti mažųjų pacientų nuotaikas?
Mums, odontologams, kiekvienas pacientas yra savotiškas iššūkis: ar pavyks susidraugauti, rasti bendrą kalbą ir susitarti dėl būsimo gydymo. Šitai pasiekti dažniausiai padeda žaidimai ir linksmos istorijos. Retais atvejais pacientams gali būti taikomas dantų gydymas su narkoze.
Ką daryti, jei mažas vaikas priešinasi dantų valymui, labai nemėgsta šios procedūros?
O jei vaikas nenori praustis ar plauti galvos, jam leidžiama būti murzinam? Mokslininkų pripažinta, kad burna yra pati nešvariausia žmogaus kūno vieta, tad dantų švarinimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Jų valymas 2 min. – treniruotė prieš sėkmingą būsimą vizitą pas odontologą, nes vaikas tiek laiko sugeba išbūti išsižiojęs. Kai mano pačios vaikai atsisakydavo valytis dantis, paaiškindavau, jog geriau ašaros namuose, valant dantis šepetėliu, nei riksmai odontologo kėdėje valant grąžteliu. Teisingai suformuoti dantų priežiūros įpročiai garantuoja sveiką šypseną iki senatvės.
